„Vaikas – tai gražus kūrinys, turintis neribotų galimybių“
Header

APIE PAGALBĄ SAU

2020 kovo 25

 

Psichologės, visuomenės sveikatos mokslų daktarės, profesorės Nidos Žemaitienės rekomendacijos, kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą:

• Pasistenkite sulėtinti gyvenimo tempą ir laikytis įprasto kasdienio gyvenimo režimo (kelkitės
ir eikite miegoti įprastu metu, sveikai maitinkitės, mankštinkitės, palaikykite švarą, vėdinkite
patalpas, rūpinkitės buitimi).
• Kasdien raskite laiko savo pomėgiams ir kitai maloniai veiklai. Jeigu patinka, klausykitės
muzikos, skaitykite, rūpinkitės augalų priežiūra, medituokite, mokykitės ir naudokite
atsipalaidavimo bei kvėpavimo pratimus, pieškite, kurkite. Saviizoliacijos laikas gali tapti
galimybe išbandyti kažką naujo, įgyvendinti svajones, kurioms nerasdavote laiko.
• Mažiau laiko leiskite naršydami internete. Informaciją apie COVID-19 tikrinkite ne daugiau
kaip du kartus per dieną, skaitydami patikimus informacijos šaltinius (pvz., https://sam.lrv.lt/;
https://www.who.int/).
• Panaudokite saviizoliacijos laiką bendravimui su artimaisiais ir kitais jums svarbiais
žmonėmis.
• Stenkitės išsaugoti emocinę pusiausvyrą, pozityvų požiūrį ir ramybę. Kalbėkitės apie savo
jausmus su kitais, nepasiduokite panikai. Jei užplūsta stiprus nerimas, įtampa ar stresas,
išbandykite bent vieną iš žemiau rekomenduojamų pagalbos sau būdų:
• Nuraminkite kvėpavimą. Patogiai atsisėskite arba atsigulkite. Vieną ranką padėkite sau ant
krūtinės, kitą – ant pilvo. Užmerkite akis. Kvėpuokite tik per nosį. Lėtai, ramiai ir giliai
įkvėpkite ir taip pat iškvėpkite. Pajuskite, kaip įkvepiant jūsų pilvas išsipučia, o iškvepiant
subliūkšta. Panaudokite vaizduotę. Įsivaizduokite, kad įkvepiate šviesą ir ramybę, o iškvepiate
nerimą ir stresą. Mėgaukitės ramiu kvėpavimu, stebėdami, kaip kūnas palaipsniui
atsipalaiduoja ir rimsta. Pratimą tęskite 5–10 min.
• Atpalaiduokite raumenis. Patogiai atsisėskite, ištieskite ir atremkite nugarą į kėdės atlošą,
padėkite rankas ant kelių. Užsimerkite. Įkvėpdami stipriai stipriai suraukite ir įtempkite kaktą
ir staigiai ją atleiskite. Tai pakartokite 3 kartus. Tada, palaipsniui įtempdami ir staigiai
atpalaiduodami raumenis, keliaukite kūnu žemyn – stipriai įtempkite ir atpalaiduokite veidą,
pečius, nugarą, krūtinę, rankas, pirštus, pilvą, sėdmenis, kojas, kojų pirštus. Pajuskite, kaip
kūnas vis labiau atsipalaiduoja ir šyla. Derinkite kūno įtempimą ir atpalaidavimą su
kvėpavimu. Kurį laiką pasilikite užmerktomis akimis ir vidiniu žvilgsniu „peržiūrėkite“ savo
kūną. Jeigu kuri nors kūno dalis tebėra įsitempusi – 2–3 kartus pakartokite įtempimo ir
atpalaidavimo pratimą toje vietoje.
• Perkelkite dėmesį nuo vidinių pojūčių į išorės objektus. Pasistenkite per minutę pamatyti ir
įvardyti kuo daugiau spalvų savo aplinkoje; išgirskite aplinkoje 3 skirtingus garsus;
pažiūrėkite pro langą – suraskite 3 pavasario ženklus; paplekšnokite savo kūną dainuodami
mėgstamą dainelę. Išbandykite ir kurkite savas dėmesio perkėlimo užduotis. Domėkitės ir
mokykitės naujų jums tinkančių atsipalaidavimo būdų. Naudokite juos.
• Nepamirškite, jeigu su stipriu stresu ir nerimu nebepavyksta susitvarkyti patiems, visada
galima susisiekti ir pasitarti su psichologu.
Apie bendravimą su vaikais:
• Kalbėkite su vaikais apie tai, kas vyksta, nepalikite jų nuošalyje.
• Domėkitės vaikų poreikiais ir emocine savijauta. Padėkite jiems jaustis saugiai (skirkite laiko
išklausymui, apkabinimui, paguodai ar kitokiai paramai). Bendraudami su vaikais stenkitės
būti ramūs, nepamirškite, kad jūsų elgesys ir reakcijos daro jiems poveikį.
• Pritaikykite pateikiamą informaciją prie vaiko supratimo lygio:
• vaikui suprantama kalba paaiškinkite, kodėl jis neina į mokyklą ar darželį, ką saviizoliacijos
laikotarpiu jis turėtų daryti ir ko vengti;
• pasistenkite, kad jūsų paaiškinimai nebūtų gąsdinantys ar keliantys nerimą;
• sudarykite vaikui galimybę klausti apie viską, kas jam rūpi ir nuoširdžiai atsakykite į visus
klausimus. Prisiminkite, kad atsakymų vengimas gali padidinti jo nerimą.
• Užtikrinkite stabilų vaikų dienos režimą. Pasirūpinkite, kad jie sistemingai tęstų mokymosi
veiklą, padėtų namų ruošoje ir turėtų pakankamai laiko aktyviems žaidimams, mėgstamai
veiklai, buvimui gryname ore bei miegui.
• Jeigu vaiko emocinė savijauta jums kelia nerimą ar susiduriate su kitais jo priežiūros iššūkiais,
pasitarkite su psichologu.
Apie paramą pagyvenusiems ir kitiems pažeidžiamiems žmonėms
Prisiminkime, bet kokiose ekstremalioje situacijose pagyvenę ir ribotai galintys savimi pasirūpinti
žmonės yra itin pažeidžiami. Tai, kaip gebama pasirūpinti pažeidžiamiausiais nariais, parodo
visuomenės brandą. Saviizoliacijos laikotarpiu turime puikią galimybę prasmingai leisti laiką
rūpindamiesi kitais.
• Parodykite, kad jie yra svarbūs ir jums rūpi. Reguliariai pasidomėkite jų nuotaika, poreikiais,
savijauta. Pasikalbėkite apie tai, kas jiems tuo metu svarbu. Bendravimas su kitais reikalingas
visiems, tačiau jis ypač svarbus tiems, kurie yra vieniši.
• Padėkite susiorientuoti sveikatos išsaugojimui svarbios informacijos sraute. Patarkite, kaip
epidemijos laikotarpiu jie turėtų rūpintis savo higiena ir sveikata. Paaiškinkite, kaip reikėtų
elgtis, jei pablogėtų sveikata.
• Padėkite pasinaudoti technologijomis nuotoliniu būdu apmokant sąskaitas, užsisakant maistą,
medikamentus ar kitas būtinas prekes

You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 Both comments and pings are currently closed.